Debesų technologija

debesų technologija yra vienas iš tų dalykų, kurių lengvai nepastebėsite sėdėdami prie kompiuterio. Iš tikrųjų, ji net nėra ir tokia nauja, bet šiuo metu labai smarkiai tobulėja ir plėtojasi, todėl pritraukė didesnį dėmesį. Kas per velnias yra debesų technologija ir ar toji debesų technologija tikrai reikalinga? Jei norite gauti suprimityvintą vaizdą, aš ją palyginčiau su dujų tiekimu. Visi naudoja dujas, bet tiesiog sudaro sutartis su viena ar kita firma, kurios stato dujotiekius, išgauna dujas, parduoda dujas. Panašiai yra su debesų technologijomis – jos leidžia naudotis kompiuteriniais ištekliais tiesiog sumokėjus nedidelį mokestį, o kartais netgi nemokamai. Jei bandytume sudaryti debesų technologijos švenčiausiąją trejybę, tai be abejo būtų infrastruktūra, platforma ir programinė įranga. Infrastruktūra lemia tai, kad paslaugų tiekėjas pasirūpina fizinėmis infrastruktūros savybėmis, o naudotojas tiesiog sumoka mokestį. Tas pats vyksta su platforma, t. y. biblioteka, op. sistema ir pan. Ir trečioji dalis yra el. paštas ir pan., vartotojui nereikia diegti kokių nors specifinių programų, išteklių ar pan., jam pakanka susimokėti ir gauti paslaugą.

Kompiuterinių technologijų naujienos ir įsilaužimai į sistemas

Kompiuterinių technologijų naujienos dažniausiai mus džiugina – padeda daugiau ir patogiau bendrauti, dalintis informacija, mėgautis pramogomis. Deja, kartais kompiuterinių technologijų naujienos atneša ir ne tokių malonių dalykų. Vienas iš tokių nemalonumų, kurie mus gali ištikti yra įsilaužimas į mūsų informacines sistemas. Nuo rimtų įsilaužimų apsisaugoti yra labai sunku, o vartotojui, kuris saugumui skiria nedaug dėmesio, apsisaugoti nuo planuoto įsilaužimo yra praktiškai neįmanoma. Kasdien yra sukuriama ir paleidžiama daugybė kenkėjiškų programų, kurios šnipinėja jūsų duomenis, atveria jums kompiuterio failus. Įsilaužėliai taip bando ir išgauti jūsų elektroninės bankininkystės duomenis, jus sekti ar tiesiog apkartinti gyvenimą. Tokie dalykai kaip bankininkystės duomenys, el. pašto slaptažodžiai, kreditinės kortelės ir socialinio draudimo duomenys įsilaužėliams yra tiesiog šiek tiek daugiau ar mažiau valandų užimantis darbas, kuris galiausiai vis tiek pasibaigia jūsų pralaimėjimu. Kaip sumažinti įsilaužimo šansus ir apsunkinti programišių darbą? Kurkite unikalius slaptažodžius, atsisakykite brukalų, nespaudinėkite reklaminių ir neaiškių nuorodų, nesinaudokite viešuoju belaidžiu internetu, kai atliekate mokėjimus, jungiatės prie banko sąskaitų. Įdiekite patikimas apsaugos programas kompiuteryje, telefone, planšetiniame kompiuteryje.

„Windows 95“: galima paleisti įprastoje interneto naršyklėje

Operacinė sistema „Windows 95“ kai kuriems žmonėms gali sukelti stiprią nostalgiją. Operacinė sistema, kuriai jau sukako 21 metai, jau buvo įdiegta į kai kuriuos labai neįprastus prietaisus, pavyzdžiui, delninę žaidimų konsolę „Nintendo 3DS“ ir išmanųjį laikrodį „Android Wear“. Dabar „Windows 95″ galite paleisti įprastoje interneto naršyklėje.

Devyniolikametis studentas Andrea Fauldsas sukūrė projektą, naudojantį „Emscripten“ emuliatorių, kuris  realiu laiku C++ kodą konvertuoja į JavaScript, todėl „Microsoft“ operacinę sistemą galima paleisti bet kurioje naršyklėje.

Kai kurie „Windows 95″ naršyklės versijos elementai yra nestabilūs ir gali būti šiokių tokių problemų su pele, tačiau apskritai operacinė sistema veikia labai greitai, tik kraunasi labai ilgai.

Anot Fauldso, rezultatas buvo pasiektas įdiegus „Windows 95 OSR2“ naudojant „DOSBox“. Projektą rasite adresu https://win95.ajf.me/win95.html, tačiau dėl didelio lankytojų skaičiaus dabar jis nestabilus. Visgi tai atrodo visai nedidelis vargas, turint omenyje, kad tai būdas nukeliauti daugiau nei 20 metų atgal į praeitį! Tikriausiai daugelis žmonių norės prisiminti vaikystę, jaunystę ar pirmuosius žingsnius naudojantis kompiuteriu.

„Windows 95“ versija buvo žymus žingsnis į priekį lyginant su ankstesnėmis „Windows“ versijomis. Operacinės sistemos kūrimo metu ji buvo vadinama kodiniu vardu „Chicago“. Šiai operacinei sistemai būdingi žymūs patobulinimai, iš kurių labiausiai pastebimi buvo grafinė vartotojo sąsaja, kurios pagrindinė koncepcija, formatas ir struktūra yra vis dar naudojama visose vėlesnėse versijose tokiose kaip „Windows Vista“ ir „Windows XP“.  Reklaminei kampanijai buvo naudojama „The Rolling Stones“ daina „Start Me Up“.

Brūkšninis kodas

Brūkšninį kodą sudaro skirtingo pločio lygiagrečių brūkšnelių ir tarpelių kombinacija. Brūkšniniu formatu užkoduojami duomenys, susiejami su tam tikra informacija apie produktą, logistinį vienetą ar kitą objektą. Tokie duomenys paprastai apima produkto pavadinimą, prekės ženklą, produkto kiekį, pakuotę, technines savybes ir t.t.

Brūkšninio kodo idėja gimė 1948 m., kai vienas jo išradėjų Bernardas Silveris nugirdo inžinerijos fakulteto dekano ir prekybos tinklo prezidento pokalbį apie automatizuoto produktų informacijos nuskaitymo problemą. Po ketverių metų jo kolega Normanas Josephas Woodlandas jau gavo patentą šiam išradimui. Tiesa, į Lietuvą brūkšninis kodas keliavo net kelis dešimtmečius.

Tik sukūrus brūkšninius kodus naudojo JAV geležinkeliuose riedmenims žymėti, o vėliau juos imta taikyti kelių mokesčiams rinkti ar transportui žymėti. Visgi tikroji komercinė sėkmė pasiekta tik tada, kai brūkšninius kodus pradėta naudoti prekybos vietų atsiskaitymo kasose. Tada ir suvokta, kad jie iš tiesų gali pasitarnauti verslui.

1974 m. birželį „Wallmart” prekybos centre nuskaitytas pirmasis UPC (Universalus produkto kodas) ant produkto, kuriuo tapo „Wrigley’s” kramtomosios gumos pakuotė. O brūkšninių kodų naudojimo Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse dar teko palūkėti apie 20 metų. Pirmasis produktas, pažymėtas lietuvišku brūkšniniu kodu, buvo kremas „Margarita”.

Brūkšninių kodų naudojimas padeda sutaupyti lėšų, užtikrinti informacijos tikslumą ir patikimumą, produktams greičiau pasiekti vartotoją. Automatiškai nuskaitomą brūkšninių kodų informaciją lengviau apjungti, ja keistis, todėl didėja informacijos skaidrumas ir atsekamumas. Taip sutaupoma tiek žmogiškųjų išteklių, tiek finansinių kaštų, sumažėja žmogiškųjų klaidų galimybė.

 

TOP 3: geriausi nešiojami kompiuteriai

PCMag.com žurnalistai sudarė geriausių nešiojamų kompiuterių sąrašą. Pristatau 3 geriausius.

Asus Chromebook Flip (C100PA-DB02)

Nešiojamas kompiuteris „Asus Chromebook Flip“ ypač vertinamas dėl savo dizaino, kuris, atrodytų, yra pasisavinęs visus įmanomus kitų nešiojamų kompiuterių dizaino teigiamus aspektus bei nuo šiol apjungia juos viename produkte. Be to, „Asus Chromebook Flip“ taip pat gali būti naudojamas kaip planšetinis kompiuteris, o kas svarbiausia užsienio apžvalgininkus stebina ne tik savo plonu korpusu, sparta bei gerai laikančia baterija, bet ir ypatingai konkurencinga 300 JAV dolerių neviršijančia kaina. Tačiau svarbu pabrėžti, kad „Asus Chromebook Flip“ yra parduodamas su „Chrome OS“ operacine sistema, todėl dažniausiai bus tinkamas tik bazinius poreikius turintiems vartotojams, kurie neturi poreikio naudoti specifinės su šia platforma nesuderinamos programinės įrangos. Skaityti visą apžvalgą (anglų kalba)

Lenovo ThinkPad T450s

Kaina Lietuvoje apie 1230€-2600€: 1a.lt, Fortakas.lt, skytech.lt, varle.lt

Verslo segmento atstovams vienas iš puikiausių šio rudens pasirinkimų – „Lenovo ThinkPad T450s“ nešiojamas kompiuteris. Bene pagrindinis šio nešiojamo kompiuterio privalumas, jį lyginant su konkurentų gaminiais, yra 1430 JAV dolerių kaina. Nors „Lenovo ThinkPad T450s“ kitiems verslo klasės nešiojamiems kompiuteriais nusileidžia baterijos darbo galimybėmis, užsienių apžvalgininkų ypatingai teigiamai yra vertinamas dėl integruotų jungčių skaičiaus bei jų įvairaus tipo, „hot-swappable“ tipo baterijos galimybių bei kitų darbą palengvinančių funkcijų, kuriomis, deja, tikrai negali pasižymėti konkurentų gaminiai. Skaityti visą apžvalgą (anglų kalba)

Alienware 15 (2015)

Kaina Lietuvoje apie 1550€-2500€: 1a.lt, Fortakas.lt, skytech.lt, varle.lt

Planuojantiems atsinaujinti kompiuterinių žaidimų mėgėjams neabejotinai reikėtų žvilgtelti į „Alienware 15“ nešiojamą kompiuterį. „Alienware 15“ pasižymi ne tik nepriekaištingu dizainu ar lengvai perkonfigūruojamu klaviatūros apšvietimu bei makro komandomis, tačiau taip pat maloniai stebina ypač ilgai laikančia baterija bei labai gera integruotų garsiakalbių garso kokybe. Be to, šis žaidimams skirtas nešiojamas kompiuteris pasižymi geru našumu. Vis dėlto jo galimybes galima dar labiau praplėsti įsigijus papildomą per USB jungtį prie „Alienware 15“ prijungiamą aksesuarą „Graphics Amplifier“, kuris leidžia prie kompiuterio prijungti kur kas didesniu našumu pasižyminčias išorines vaizdo plokštes. Skaityti visą apžvalgą (anglų kalba)

Kibernetinio karo migla: kaip valstybės puola viena kitą internetu

Da­bar yra pa­sau­li­nių tin­klo ka­rų am­žius, vals­ty­bės run­gia­si ki­ber­ne­ti­niais gink­lais.

Kai 2007 m. vėlyvą balandį prasidėjo atakos, jos buvo tylios ir staigios. Vyriausybiniai tinklalapiai dingo. Atsijungė nacionalinių laikraščių ir bankų svetainės. Vardų serveriai – interneto adresų knygelės – nustojo reaguoti. Keliomis dienomis anksčiau Estijos vyriausybė pašalino sovietų laikų memorialą iš sostinės, Talino. Atsakas buvo Estijos atjungimas nuo interneto. Niekada anksčiau prieš šalies skaitmeninę struktūrą nėra buvusi nukreipta tokia plati atsakomoji kiberataka. Incidentas pavadintas Pirmuoju Tinkliniu karu (Web War 1).

Ir tai nebuvo paskutinis karas. Gruzija, 2008-ieji: Rusijos kariams žengiant per Gruzijos sieną, rusų hakeriai išjungia vyriausybinius interneto puslapius ir užblokuoja žiniasklaidos kanalus. Iranas, 2010: Stuxnet kompiuterių virusas – manoma, paskleistas, JAV, Izraelio ar abiejų – sugadina šimtus urano sodrinimo centrifugų Natanze. JAV, 2014 m.: didžiausios kada nors įvykdytos atakos prieš korporaciją metu, įsilaužiama į Sony Pictures Entertainment kompiuterių sistemą ir pavagiami duomenys, sukėlę didžiulius nuostolius; JAV apkaltina Šiaurės Korėją. JAV, 2015: užpuolami vyriausybės kompiuteriai ir pavagiamos 4 milijonų darbuotojų bylos; JAV apkaltina Kiniją ir spėja, kad asmeniniai duomenys bus naudojami būsimoms atakoms.

Prezidentas Obama yra pasakęs, kad kibernetinės atakos yra viena iš didžiausių grėsmių, kylančių JAV. Anksčiau šiais metais, jis netgi paskelbė tai nacionaline nelaime. Tuo tarpu JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis teigia, kad Rusija ruošia karinę kibernetinę bazę ir kad Vakarams kyla vis didesnė grėsmė iš tokių šalių, kaip Iranas, Kinija ir Š. Korėja.

Didelių kiberatakų pasekmės gali būti katastrofiškos: tinklais susietame pasaulyje potenciali rizika kyla viskam, nuo elektros tiekimo linijų iki oro transporto kontrolės sistemų. Bet saugojimasis nėra pigus malonumas. Obama 2016 m. kibernetinei gynybai norėtų skirti 14 mlrd. dolerių, tai prieš porą metų tam buvo skiriamas 1 milijardas. Iki 2020-ųjų tai gali atsieiti jau 150 milijardų. Ar verta tai daryti? Ar pasaulinis kibernetinis karas jau vyksta, su valstybių remiamais hakeriais ir priešiškomis šalimis pasirengusiomis pakenkti savo priešams? O gal viskas sudėtingiau – ir ne taip bauginama – nei teigia plėšrūniška retorika?

Kibernetinė erdvė skamba kaip kažkas šviesaus ir futuristiško, bet iš tiesų tai šešėliai ir patamsės. Gauti aiškų jame vykstančių procesų vaizdą nelengva. Tačiau abejonių nekelia faktas, kad kibernetinės atakos vyksta nuolat. Pernai saugumo tarnyba Norse paviešino realaus laiko atakuojamų „medaus puodynių“ žemėlapį – netikrų taikinių, skirtų užfiksuoti tikrų sistemų lygyje vykstančias atakas. Jis rodo tūkstančius bandymų kiekvieną dieną.

Jei galva apsisuko nuo sąmokslų, apsilankykite minipaskola.lt ir perskaitykite, kokie klausimai kyla lankytojams.

Daugiau skaitykite: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-49058/straipsnis/Kibernetinio-karo-migla-Kaip-valstybes-puola-viena-kita-internetu

Šaldytuvas be elektros

Aišku, kiekvienas lietuvis puikiai žino – laikyk gėrimus trobos rūsyje ir bus jie vėsūs be jokio šaldytuvo net karščiausią vasaros dieną. Bet ne visur yra rūsys ir ne vien gėrimus savo malonumui žmonėms reikia atvėsinti.

Afrikos turguje, kuriame vietoj šaldytuvų ir elektros rasi tik įkaitusio smėlio, per dieną išsaugoti nesugedusius šviežius produktus, švelniai tariant, sudėtinga. Matyt, tokia realybė ir paskatino Mohammedą Bah Abbą sukurti šaldytuvą, kuriam nereikia jokios elektros, kurį bet kas gali pasidaryti per kelias minutes, kuriuo ir mes sėkmingai galime naudotis kur nors paplūdimyje.

Konstrukcija elementari. Reikia dviejų indų (tiks puodai) – vieno mažo, kito didelio. Mažą puodą įdedame į didelį, tarpą tarp jų užpildome drėgnu smėliu ir iš viršaus viską uždengiame drėgna medžiagos skiaute. Štai ir šaldytuvas.

Jo veikimo principas seniai žinomas – garuodamas skystis naudoja energiją, todėl paviršius, nuo kurio jis garuoja, atvėsta. Senovės arabų rūmuose orą vėsindavo fontanai, taip ir šis šaldytuvas geba palaikyti 15–20 laipsnių žemesnę negu aplinkos temperatūrą.

M. B.Abba už savo išradimą gavo 100 tūkst. dolerių „Rolex“ apdovanojimą, o mes – gerą idėją vasarą perkaitusioms galvoms.

Taigi, jei išvažiuojate prie ežero ir norite šalto alaus ar sumuštinių su neištekėjusiu sviestu, jums tereikia pasiimti kelis puodus ir nedidelį rankšluostuką! Na, ir kas gi gali nuginčyti, kad genialumas slypi paprastume.

Keisčiausios milijono vertos idėjos

1. Akmeninis augintinis. Vyrukas vardu Gary Dahl sugebėjo parduoti krūvas akmenėlių ir vos per keletą mėnesių tapti milijonieriumi. Gary (toliau vadinsiu jį Gariu) nusprendė pardavinėti į šieno kupetą įsodintą akmenėlį po $3.95 ir nuo kiekvieno pardavimo uždirbdavo maždaug po $3. Žinoma, jog per pirmus šešis mėnesius Gario iniciatyva uždirbo apie $15.000.000. Tai reiškia, jog akmenėlių buvo parduota… Tuoj išsitrauksiu skaičiuotuvą… Uhm, maždaug 5 milijonus? Ką gi, belika tik nulenkt žemai galvą ir pagūglinti, kur galėčiau pats tokį įsigyti.

2. Geltonų šypsenėlių veidukai. Tikiuosi žinote, apie ką kalbu? Būna kartais tokie plastmasiniai maišeliai arba įvairaus kirpimo marškinėliai, ant kurių pavaizduotas geltonas išsišiepęs veidukas. Juk tikrai tokių būna – man nesisapnuoja, tiesa? Žodžiu, pasirodo, kad linksmosios šypsenėles yra patentuotas produktas ir jų patentas priklauso amerikiečiams Bernard ir Murray Spain. Iš 1970-aisiais gimusios gana absurdiškos idėjos bendrai uždirbta jau gerokai virš 500 milijonų JAV dolerių.

3. iFart išmanioji programėlė. Ši istorija primena kaip vieną iš tų absurdiškų nutikimų, kurie dedasi daugelio galvose po trečios paros “pjankės“. Nežinau, ką paauglystėje vartojo Joel Comm, bet vieną dieną jam šovė mintis sukurti bezdančią programėlę ir parduoti ją po $0.99 už vienetą. Žinoma, ilgai nelaukęs jis ėmėsi savo genialiosios idėjos įgyvendinimo ir… Tapo milijonieriumi. Tiesa, milijonieriumi jis netapo, bet 400 tūkstančių “žalių“ vis tik sugebėjo uždirbti. Įdomu, ko sugebėtume pasiekti, jei kiekvienas su tokiu pat įkarščiu aukotume labdarai kaip kad perkame iFart? 🙂

Norite to ar nenorite, „Facebook“ jus atpažins ir sužymės

Jeigu norite patikrinti, kaip veikia „Facebook“ veidų atpažinimo algoritmai, įkelkite į šį tinklą nuotrauką su savo draugais ir pabandykite juos sužymėti pats. Tokį eksperimentą su 15 skirtingų pavienių žmonių nuotraukų, kurių niekada nebuvo socialiniame tinkle, atliko ir žurnalistas Tayloras Hatmakeris.

Įkeliant nuotraukas „Facebook“ identifikavo ir sužymėjo žmones, nufotografuotus 8 nuotraukose. 7 iš 8 pažymėjimų buvo teisingi. Neteisingo pažymėjimo atveju nesėkmė taip pat buvo tik dalinė – eksperimento autorius padarė asmenukę kartu su draugu, o socialinis tinklas nuotraukos autorių pažymėjo kaip kitą toje nuotraukoje atvaizduotą žmogų. Dvi nuotraukos, kuriose „Facebook“ žmonių nepažymėjo, buvo užfiksuotos tamsiuose kambariuose, viena buvo susiliejusi, o vienoje buvo draugė, kuri buvo ką tik susivėlusi plaukus ir nusidažiusi antakius.

Reikia pažymėti, kad eksperimento autorius neprašė „Facebook“ atpažinti ir sužymėti veidus – procesas atliktas automatiškai, įkrovus nuotraukas iš mobiliojo įrenginio. Žmonių pažymėjimas įvyko akimirksniu, naudotojo apie tai neinformuojant. Visas procesas nuo nufotografavimo iki nuotraukos atsiradimo socialiniame tinkle gali trukti vos kelias sekundes. Be to, automatinė veidų atpažinimo funkcija T. Hatmakeriui net neleido eksperimentui skirtų nuotraukų išsaugoti privačiai – jos automatiškai tapo „matomomis visiems pažymėtiems“ netgi pasirinkus mažos spynelės piktogramą ir „only me“ (tik man) iš privatumo nustatymų meniu.

Neseniai pradėta taikyti „Facebook“ praktika žymėti veidus nuotraukose gali versti nerimauti, bet kiekviena nepažymėta nuotrauka socialiniam tinklui reiškia prarastus pinigus: tikimybė, kad vartotojas pažiūrės nuotrauką, kurioje pats yra pažymėtas, smarkiai padidėja, be to, prie tos nuotraukos vartotojas grįš ir kaupiantis komentarams.

Tą pačią technologiją dabar norima patobulinti tiek, kad ji bet kurio nufotografuoto žmogaus veidą atpažintų netgi minioje. Bet tai kelia rimtų naujų privatumo iššūkių, kuriuos taip pat stengiamasi spręsti: „Facebook“ jus informuos, kad esate užfiksuotas kokioje nors nuotraukoje ir suteiks jums teisę „sulieti“ (angl. blur) savo veidą siekiant apsaugoti privatumą“, – sakė bendrovės dirbtinio intelekto specialistas Yannas LeCunas.

Naudota: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-45992/straipsnis/Norite-to-ar-nenorite-Facebook-jus-atpazins-ir-suzymes?l=2&p=1

Kibernetinis saugumas

Fun fact: Aš gana rimtai išsigandau, kai googlindamas informaciją apie kibernetinį saugumą (tikrai ne dėl to, kad nieko apie jį nežinočiau ir norėčiau nesąmonių primėtyt, o norėdamas pasitikrinti vieno šaltinio patikimumą) netikėtai perskaičiau, jog prasidėjo trečiasis pasaulinis karas. Ačiū Dievui, visa tai buvo tik “programišių“ (ginkdie ramia sąžine rašyti šį žodį) išdaiga: keli fake Twitter postai iš JAV Karinio Laivyno account‘o, kelios šmaikščios replikos – ir tiek.

Vis tik, aš nebuvau vienintelis, kuris trumpam supanikavo. Amerikoje trumpam kilo sąmyšis ir ažiotažas. Šis pavyzdys rodo, koks skvarbiai opus kibernetinio saugumo klausimas yra ne tik makroekonominiu ar geopolitiniu, bet net ir banaliosios kasdienybės lygmeniu. Lyg tyčia prisiminiau istoriją, kuomet per radiją transliuojama H. G. Wells’o istorija “Pasaulių Karas“ buvo palaikyta realiu pranešimu apie ateivių invaziją. Ir būk tu man, kad geras. 🙂

Viršuje pateikiau keletą anekdotinių pavyzdžių, tačiau yra ir kiek objektyvesnių faktų, liudijančių nuolat augančią kibernetinio saugumo svarbą:

• JAV jau seniai turi Deparment of Cyber-security
• Lietuvoje neseniai atidarytas Kibernetinio saugumo departamentas prie VRM, priimti atitinkami cyber-security įstatymai
• Paskutiniame – ir, beje, itin skandalingame – NSA (JAV Nacionalinės saugumo agentūros) raporte buvo pranešta apie super-masyvios apimties, beveik visuotinį internetinį šnipinėjimą.
• To paties NSA raport paraštėse liko iškalbinga statistika: per pastaruosius 2-3 metus atremiama vidutiniškai daugiau nei  1.000 kibernetinių atakų, nukreiptų į nacionalinį saugumą laiduojančius objektus.
• Liūdnai (bet peleningai) pagarsėjusi SONY kompanija dėl hacker’ių atakų praneša iš viso praradusi jau gerokai daugiau nei 3.100.000 JAV dolerių.

Šiandien į platesnes temos gelmes nesileisiu – pernelyg daug techninių detalių ir background information reikėtų pateikti. Buvo sunki diena darbe, ir tam nesijaučiu pasiruošės. Galbūt kitą kartą… Iki Malonaus! 🙂