Dabar yra pasaulinių tinklo karų amžius, valstybės rungiasi kibernetiniais ginklais.
Kai 2007 m. vėlyvą balandį prasidėjo atakos, jos buvo tylios ir staigios. Vyriausybiniai tinklalapiai dingo. Atsijungė nacionalinių laikraščių ir bankų svetainės. Vardų serveriai – interneto adresų knygelės – nustojo reaguoti. Keliomis dienomis anksčiau Estijos vyriausybė pašalino sovietų laikų memorialą iš sostinės, Talino. Atsakas buvo Estijos atjungimas nuo interneto. Niekada anksčiau prieš šalies skaitmeninę struktūrą nėra buvusi nukreipta tokia plati atsakomoji kiberataka. Incidentas pavadintas Pirmuoju Tinkliniu karu (Web War 1).
Ir tai nebuvo paskutinis karas. Gruzija, 2008-ieji: Rusijos kariams žengiant per Gruzijos sieną, rusų hakeriai išjungia vyriausybinius interneto puslapius ir užblokuoja žiniasklaidos kanalus. Iranas, 2010: Stuxnet kompiuterių virusas – manoma, paskleistas, JAV, Izraelio ar abiejų – sugadina šimtus urano sodrinimo centrifugų Natanze. JAV, 2014 m.: didžiausios kada nors įvykdytos atakos prieš korporaciją metu, įsilaužiama į Sony Pictures Entertainment kompiuterių sistemą ir pavagiami duomenys, sukėlę didžiulius nuostolius; JAV apkaltina Šiaurės Korėją. JAV, 2015: užpuolami vyriausybės kompiuteriai ir pavagiamos 4 milijonų darbuotojų bylos; JAV apkaltina Kiniją ir spėja, kad asmeniniai duomenys bus naudojami būsimoms atakoms.
Prezidentas Obama yra pasakęs, kad kibernetinės atakos yra viena iš didžiausių grėsmių, kylančių JAV. Anksčiau šiais metais, jis netgi paskelbė tai nacionaline nelaime. Tuo tarpu JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis teigia, kad Rusija ruošia karinę kibernetinę bazę ir kad Vakarams kyla vis didesnė grėsmė iš tokių šalių, kaip Iranas, Kinija ir Š. Korėja.
Didelių kiberatakų pasekmės gali būti katastrofiškos: tinklais susietame pasaulyje potenciali rizika kyla viskam, nuo elektros tiekimo linijų iki oro transporto kontrolės sistemų. Bet saugojimasis nėra pigus malonumas. Obama 2016 m. kibernetinei gynybai norėtų skirti 14 mlrd. dolerių, tai prieš porą metų tam buvo skiriamas 1 milijardas. Iki 2020-ųjų tai gali atsieiti jau 150 milijardų. Ar verta tai daryti? Ar pasaulinis kibernetinis karas jau vyksta, su valstybių remiamais hakeriais ir priešiškomis šalimis pasirengusiomis pakenkti savo priešams? O gal viskas sudėtingiau – ir ne taip bauginama – nei teigia plėšrūniška retorika?
Kibernetinė erdvė skamba kaip kažkas šviesaus ir futuristiško, bet iš tiesų tai šešėliai ir patamsės. Gauti aiškų jame vykstančių procesų vaizdą nelengva. Tačiau abejonių nekelia faktas, kad kibernetinės atakos vyksta nuolat. Pernai saugumo tarnyba Norse paviešino realaus laiko atakuojamų „medaus puodynių“ žemėlapį – netikrų taikinių, skirtų užfiksuoti tikrų sistemų lygyje vykstančias atakas. Jis rodo tūkstančius bandymų kiekvieną dieną.
Jei galva apsisuko nuo sąmokslų, apsilankykite minipaskola.lt ir perskaitykite, kokie klausimai kyla lankytojams.
Daugiau skaitykite: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-49058/straipsnis/Kibernetinio-karo-migla-Kaip-valstybes-puola-viena-kita-internetu
Techienos 